Knyga paremta dvasine vienuolio patirtimi
pasakojantį apie ryžtą, širdies pokytį ir užuojautos ugdymą
Knygos autorius – Vienuolis Aleksandras, tarnauja vienuolyne.
Šį puslapį sukūrė ir prižiūri dėkingi skaitytojai, kurie nori pasidalinti su kitais gerumu, užuojauta ir troškimu leistis į dvasines paieškas, kurių kupina vienuolio knyga.
Tikimės, kad knyga atneš ir Jums, brangus skaitytojau, daug gražių minčių ir atradimų.
Jaunasis Keliauninkas iškeliauja ieškoti laimės. Kartą į jo rankas patenka tokio pat kaip ir jis keliauninko dienoraštis, pasakojantis apie nuostabų upelį, pildantį norus.
Einšteinas yra pasakęs: „Yra tik du būdai nugyventi gyvenimą. Pirmasis – gyventi taip, tarsi stebuklai neegzistuotų. Antrasis – gyventi stebuklų apsupty.“
Herojus pasirinko antrąjį.
“Gera knyga, kurią išties verta perskaityti. Tai kūrinys, pastūmėjantis ne tik mąstyti, bet ir susimąstyti giliau, iš naujo įvertinti įprastus dalykus ir tuo pat metu padedantis padaryti daug asmeninių atradimų. Tai dvasinė literatūra, todėl tikrai atneš gėrį žmonėms ir pasauliui.”
Nuostabi vidinė kelionė apvalanti širdį ir pakilėjanti protą virš materialios kasdienybės. Esu laimingas gavęs galimybę perskaityti šį kūrinį.
“Šiandien gavau Jūsų knygą ir perskaičiau vienu ypu… jaučiuosi taip, tarytum mano siela Jūsų knygos žodžiais pasikalbėjo su manimi (ar pati su savimi)… Ryte parašiau eiles.
POKALBIS
…Mano dangiškasis keliauninke, šioj žemėj
kelių išvaikščiojai daugybę,
kalnuos ir slėniuos, šviesoj ir miglose,
ir jie visi – tai Mano kelias, vedantis Namo mane…
štai angelai ir vėlei kalbasi su tavimi,
jų žinią skleist visiems, kuriuos sutiksi, tu turi…
mano dangiškasis keliauninke,
kiekvienas – Brolis tavo, ką besutiktum tu,
ir aš esu šalia kiekvieno jų…
ir Kelyje mes esame visi…”
“Etiam venenatis odio vestibulum purus lacinia, vitae scelerisque lacus consequat. Vestibulum at tempus – donec sit amet urna lorem ipsum lorem!”
“Massa ante placerat urna – id dignissim magna quam sed metus. Duis pellentesque massa nec dapibus tempus.”
“Massa ante placerat urna – id dignissim magna quam sed metus. Duis pellentesque massa nec dapibus tempus – donec sit amet urna lorem ipsum lorem!”
“Isum dolor vestibulum purus lacinia, nullios dolor vitae scelerisque lacus consequat. Vestibulum at tempus – donec sit amet urna lorem ipsum lorem!”
“Etiam venenatis nassa ante placerat urna – id dignissim magna quam sed metus. Duis pellentesque massa nec dapibus tempus.”
«…
Prisiminiau, kaip kartą mokytojas mums pasakė: „Netrukus Naujieji metai. Jūs laukiate dovanų, ir būsite labai laimingi, jas gavę. Bet išmėginkite kitokią laimę: nupirkite mandarinų ir eikite į ligoninę. Paprašykite slaugytojos nuvesti jus pas sunkiai sergančius senus žmones, kurių niekas nelankys per Naujuosius metus. Tiesiog padovanokite jiems šiuos mandarinus ir pasakykite keletą švelnių, malonių žodžių…“
Gailiuosi, kad tada nenuėjau… Ir turbūt, praradau kažką labai vertingo… O kad galėčiau tai ištaisyti, kad suspėčiau padaryti, ką nors gero ne sau, bet kitiems. Atsiguliau po ąžuolu ir užsnūdau.
…» ištrauka iš „Upelio“
Padovanoti nepažįstamiesiems, kurie serga, vaisių – labai gerai. Tai gali padėti išsiugdyti dorybingumą tiek Jums, tiek Jiems, tai įkvepia gerumui. Bet tai greitai praeis, jei tai bus vienkartinis „žygis“, jeigu to nedarysite reguliariai. O seneliai juolab pamirš apie tai, juk tiek skausmo aplinkui ir jų pačių širdyse. Kas tikrai padėtų – jei širdyje susitelktume į gerumą, į tai, kad „visi žmonės geri, tik užmiršo apie tai…“ Knyga „Upelis“ padės ir seneliams, ir sergantiems, ir nelaimingiesiems tapti geresniais ir laimingesniais. Jeigu tik ši knyga atsidurtų pas juos!
Galbūt tai mūsų ir Jūsų galimybė – padovanoti šią knygą sergantiems ir seniems? (iš pradžių bent jau jiems, kad mūsų pačių širdys atgytų, pamačius ir pajautus jų dėkingumą, juk jiems tikrai reikalingas palaikymas…) Nepamirškime ir vaisių…
Taip pat kviečiame pasidalinti patirtimi tų, kurie padovanojo knygas kitiems. Dėkojame. Tesaugo Jus angelas sargas.