«…
Prisiminiau, kaip kartą mokytojas mums pasakė: „Netrukus Naujieji metai. Jūs laukiate dovanų, ir būsite labai laimingi, jas gavę. Bet išmėginkite kitokią laimę: nupirkite mandarinų ir eikite į ligoninę. Paprašykite slaugytojos nuvesti jus pas sunkiai sergančius senus žmones, kurių niekas nelankys per Naujuosius metus. Tiesiog padovanokite jiems šiuos mandarinus ir pasakykite keletą švelnių, malonių žodžių…“
Gailiuosi, kad tada nenuėjau… Ir turbūt, praradau kažką labai vertingo… O kad galėčiau tai ištaisyti, kad suspėčiau padaryti, ką nors gero ne sau, bet kitiems. Atsiguliau po ąžuolu ir užsnūdau.
…» ištrauka iš „Upelio“
Padovanoti nepažįstamiesiems, kurie serga, vaisių – labai gerai. Tai gali padėti išsiugdyti dorybingumą tiek Jums, tiek Jiems, tai įkvepia gerumui. Bet tai greitai praeis, jei tai bus vienkartinis „žygis“, jeigu to nedarysite reguliariai. O seneliai juolab pamirš apie tai, juk tiek skausmo aplinkui ir jų pačių širdyse. Kas tikrai padėtų – jei širdyje susitelktume į gerumą, į tai, kad „visi žmonės geri, tik užmiršo apie tai…“ Knyga „Upelis“ padės ir seneliams, ir sergantiems, ir nelaimingiesiems tapti geresniais ir laimingesniais. Jeigu tik ši knyga atsidurtų pas juos!
Galbūt tai mūsų ir Jūsų galimybė – padovanoti šią knygą sergantiems ir seniems? (iš pradžių bent jau jiems, kad mūsų pačių širdys atgytų, pamačius ir pajautus jų dėkingumą, juk jiems tikrai reikalingas palaikymas…) Nepamirškime ir vaisių…
Taip pat kviečiame pasidalinti patirtimi tų, kurie padovanojo knygas kitiems. Dėkojame. Tesaugo Jus angelas sargas.